Visų tipų stogų darbai

Statant naują būstą ar remontuojant seną, neturėtumėte susikoncentruoti į posakį, jog svarbiausia – turėti stogą virš galvos. Ši namo dalis privalo būti ne bet kokia, tačiau patvari bei kokybiškai sumontuota. Tai – vienas iš buitinių komfortiško gyvenimo aspektų. Reikšmingas žingsnis – profesionalių, savo darbą išmanančių meistrų pasirinkimas, tačiau ir nederėtų nuvertinti ir kliento vaidmens svarbos. Pastarasis tars lemiamą žodį, ne tik kokios stogo dangos medžiagos reikalingos, bet ir koks biudžetas stogo dengimo darbams skiriamas. Dėl šios priežasties, kiekvienam iš mūsų, net jei ir nepuoselėjame planų užsiimti savarankišku stogų dengimu, svarbu bent teoriškai susipažinti su šio darbo eiga bei svarbiausiais kiekvieno etapo aspektais.

 

Renkamės stogo konstrukcijos tipą

Stogai gali būti šlaitiniai arba plokštieji. Šlaitinis stogas – tradicinis variantas, populiarus dėl estetinio aspekto (galimi kelių skirtingų formų variantai) bei didesnės apsaugos nuo galimo vandens patekimo į vidų (vanduo ne užsistovi, o nubėga). Plokštieji stogai dažniausiai numatomi daugiabučių, pramoninės ar visuomeninės paskirties pastatų projektuose, pastaruoju metu populiarėja ir naujos statybos gyvenamuosiuose būstuose. Pagrindinis šios stogo konstrukcijos pranašumas – galimybė išsaugoti naudingąjį pastato plotą.

 

Montuojame stogą

Šlaitinio stogo konstrukcija, sudaryta iš atraminės dalies, murlotų, gegnių ir stygų, dažniausiai būna medinė. Svarbu, jog naudojama mediena būtų sausa ir nepažeista, ją būtina impregnuoti. Plokštieji stogai, kurie dar skirstomi į priklijuojamus bei prilydomus, montuojami su medine ar plienine laikančiąja konstrukcija. Pasirinkus montuoti plokščiąjį stogą, itin svarbu kokybiškos ventiliacijos įrengimas. Priešingu atveju, dėl drėgmės pertekliaus, stogo konstrukcijos tarnavimo laikas gerokai sutrumpės, o namuose gali atsirasti grybelis.

 

Stogo montavimo metu jau reikėtų žinoti, kokios papildomos angos bus reikalingos – stoglangiui, kaminui, antenoms, žaibolaidžiams, saulės kolektoriams ar kitoms konstrukcijoms.. Aišku, įrengti stoglangį ar pageidaujamos komunikacijos angą galima ir jau sumontuotame stoge, tačiau tokiu atveju reikės skirti ypatingą dėmesį stogo sandarumo užtikrinimui.

Dengiame stogą

Danga – viršutinis stogo „rūbas“, turintis didelę įtaką norimo eksterjero formavimui, tačiau grožis nėra vienintelis kriterijus, lemiantis pastarosios pasirinkimą. Būtina atsižvelgti į klimato sąlygos, kurios pas mus nėra itin draugiškos. Temperatūrų kaita, drėgme ir vėjas  – veiksniai, tiesiogiai veikiantys stogo dangą. Tinkamai parinkta danga ne tik apsaugo nuo vandens patekimo į vidų, bet prisideda prie komfortiško mikroklimato kūrimo: žiemą būna šilta, o vasarą – vėsu. Bituminės, keramikinės ir betoninės čerpės, prilydoma bituminė danga, valcuota skarda, banguoti lakštai (geriau žinomi kaip šiferis) – iš plataus dangų asortimento, prieš tai įvertinus praktinį bei estetinį aspektus, išsirinkite sau tinkamiausią variantą.

 

Apšiltiname stogą

Stogo apšiltinimas – svarbus žingsnis įrenginėjant stogą. Tinkamai parinktos ir sumontuotos termoizoliacinės medžiagos ne tik sulaikys šilumą namuose vėsiuoju metų laiku bei sumažins šildymo išlaidos, bet ir mažins stogo perkaitimo tikimybę ir „šiltnamio“ efekto pavojų vasarą. Šlaitinių stogų šiltinimui tinka celiuliozinė bei mineralinė vata ir polistireninis putplastis, plokščiojo – akmens vata. Apšiltinimo medžiagos, siekiant didesnio efektyvumo, turėtų būti klojamos sluoksniais.

 

Užbaigiame stogo darbus

Pastogė, lietaus vandens sistemos (latakai bei lietvamzdžiai), sniego laikikliai ar net ledo atiitirpinimo sistema – baigiamieji stogo darbai turi būti atlikti taip pat kruopščiai, kaip ir pagrindiniai. Tik tokiu atveju stogo konstrukcija bei danga bus pajėgios atsilaikyti prieš neigiamus aplinkos veiksnius – tinkamai atlikti savo funkciją bei išsaugoti estetinį vaizdą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *